Palydėję pirmąjį Lietuvos Tūkstantmetį, Vilnių garsinę kaip Europos kultūros sostinę, 2010-aisiais žengiame į naująjį tūkstantmetį, švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.

Šias sukaktis minintis projektas Vilniaus ženklai - tai dedikacija miestui, sostinei. Per Vilniaus istorinį kultūrinį paveldą plieniniai ženklai naujai žvelgia į visos Lietuvos istoriją, įprasmina mūsų tautos, valstybės praeitį, dabartį ir ateitį.

Projektu atsigręžiama į tiltų perjuostą Nerį - gyvąją Vilniaus ašį, jungiančią senąjį ir naująjį miestą. Neris, kaip laiko tėkmės ir mūsų istorijos ženklas, verta didesnio dėmesio - gal ne visai racionalaus, kiek barokiško ir tuo pačiu modernaus puošnumo. Tokį puošnumą siekia sukurti Vilniaus ženklai - skulptūros po Vilniaus tiltais per Nerį miesto centre.

Vilniaus ženklų projekto idėja - šešios nerūdijančio plieno skulptūros, instaliuojamos prie Vilniaus tiltų: Žirmūnų, Žaliojo, Baltojo, Geležinio Vilko, Žvėryno ir Liubarto.  2010-aisiais realizuojamos keturios skulptūros - Karališkasis obuolys, Grandinė, Spindulys ietis ir Laivas pusmėnulis. Didelio mastelio, nuo 5 iki 20 metrų abstrakčių formų skulptūros, susietos vieninga idėja ir simbolika, kartu su tiltais sudaro vientisą ciklą, žymintį Lietuvos valstybei svarbius momentus.

Skulptūrų formos - universalių simbolių, ypač suklestėjusių baroko epochoje,  Vilniaus baroke - Vilniaus kultūros aukso amžiuje, interpretacija. Baroko simbolika glūdi ne tik architektūroje, bet ir mažiau matomuose senuosiuose Vilniaus spaudiniuose - emblemose bei herbuose, kurie tapo bene svarbiausiu baroko laikų atributu LDK, perimtu iš Vakarų baroko kultūros.

Tikime, kad skulptūros-objektai-simboliai, sujungiantys vaizdą, mintį, idėją, taps šių dienų “kalbančiais vaizdiniais” arba  Vilniaus ženklais, kviečiančiais pažvelgti į miesto erdves su moderniomis skulptūrinėmis formomis, prisiminti ir permąstyti savo miesto, valstybės istoriją.